Kaip kartą mergaitė pajuto Kalėdų dvasią

     Vieną vakarą, truputį po dešimtos.

     Žvaigždžių nesimatė, bet sniegas žibėjo visomis vaivorykštės spalvomis - jame atsispindėjo prekybos centro kalėdinės lemputės.

     Mergaitė (pavadinkime ją D.) gėrė greifrutų sultis už du litus ir devynis centus ("Tymbark - kažkas mane įsimylėjo!"), kai staiga sustojo it įbesta. Taip netikėtai "įbedė" ją vaizdas, išvystas, dviem pilkšvomis lyg drumzlinas vanduo nespalvotame kine akimis, už dešimties metrų.

     Sniego pusnyje, neįgaliojo vežimėlyje, sėdėjo Moteris. Kiek vyesnė už mamą. Labai giedro veido.

     D. nedrąsiai žengė kelis žingsnius pirmyn.
       - Gal... gal Jums padėti?

       - Oi ne, dėkui. Tikrai nereikia.

    D. užsimėtė visus shopping'o maišus ant pečių ir pirmą kartą gyvenime pirštais apkabino vežimėlio rankenas...

     Net jai tai buvo pakankamai sunku, ką jau kalbėti apie Moterį.

      - Ačiū. Labai ačiū. Dabar jau pareisiu pati.

     D. vos neišsprūdo įžeidus klausimas ("Pareisit? Jūs juk nevaikštote!"), bet ji susizgribo pačiu laiku.

     Ta Moteris buvo labai stipri. Stipresnė už D., nes D. bijotų taip ekstremaliai kirsti judrias sankryžas, bijotų pašaipių žmonių žvilgsnių, bijotų iškišti nosį iš savo apartamentų.

     D. palydėjo Moterį per dar vieną sankryžą. Ji nieko nedarė. Tik žingsniavo greta. Jos pečius slėgė (ne)pakeliama pirkinių našta.

      - Ačiū. Aš pareisiu.

      - Tikrai? Nebeprireiks pagalbos..? Tai... Viso geriausio..!

     Jokio atsako.

     Tą vakarą. kai nesimatė žvaigždžių, o sniegas, toliau nuo prekybos centro, net nebežibėjo jokiomis vaivorykštės spalvomis, D. pavėlavo į paskutinį autobusą namo. Ji grįžo valanda vėliau, važiavo su penkiais persėdimais (iš kurių net du pasitaikė ne į tą pusę!), bet... ji buvo gan laiminga.

     Jai nebuvo šalta.

     Ji nesijautė pavargusi.

     Jos pečių nebeslėgė pirkinių našta.

G.Ė.D.A.

Atsiprašau, kad taip ilgai nerašiau, nors mano gyvenime įvyko daug reikšmingų dalykų. Dėl to man labai gėda.

Kaip kaip?
(Como como, kaip pasakytų ispanų morfologijos dėstytoja).

Gėda pelėda, lašinių neėda.
Gėda pelėda, lašinių neėda.
(Sukūdo kaip velnias,
Pametė kelnes).

(Ištrauka iš rusistų seminaro apie indų ir iranėnų kalbas:)
- Ar žinote, kaip seniau buvo vadinamas Iranas? Nežinote?

Tyla.

- O turėtumėt... Gėda.

"Kokia šio žaidimo esmė? Manau, kad priversti raudonuoti. Sugėdinti."

"O kaip jai negėda būti be drabužių?"
(Mažosios sesutės samptotavimai egzistencializmo temomis)

"Bet mes mokam jai pinigus. Ir nesimokom. Man gėda pas ją važiuoti..."

Desperated Houswives:
"Ar tau... gėda būti meksikiete?"

SHAME on you, my dear friends xD

Elegance. Luxury. Fashion.

"There is no time for cut-and-dried monotony. There is time for work. And time for love. That leaves no other time."

"A girl should be two things: classy and fabulous."

"A woman has the age she deserves."

"A women who doesn't wear perfume has no future."

"Elegance does not consist in putting on a new dress."

"Luxury must be comfortable, otherwise it is not luxury."

(by: Gabrielle Bonheur Chanel)

Vis dar įkvėpta tik vakar pamatyto "Coco avant Chanel", tad...

Oo... Kokia Ji vis dėlto buvo nuostabi ir tebėra įkvepianti asmenybė!

Kokios suknelės, skrybėlaitės, kostiumėliai... Kokia drąsa ir noras išsiskirti. Juk jai pradėti dėvėti kelnes buvo tas pats, kas (tarkim) dabar būtų vyrams pradėti dėvėti sukneles (tarkim, pabrėžiu, tik tarkim).

Ta gracija ir elegancija! Jei aš turėčiau bent trečdalį tokio įgimto rafinuotumo, matyt pradėčiau rūkyti... Dėl to, kad tai puoštų, o ne verstų šlykštėtis.

Visada aukštai iškelta galva ir kupinas pasitikėjimo savimi žvilgnis. Net jei tave žemina. Net jei ne visad sekasi, ne visad saulė šviečia už lango, ne visad jautiesi suprasta ir įvertinta.

Beatodairiškas tikslo siekimas. Bet kokiomis priemonėmis.

Ir triumfas.

Pakilimas iš nieko į viską. Iš visiškai nieko į...

Svajonių, kad ir kokių nerealių neišsižadėjimas.

linksniavimas CAN be fun. with Google

Kas yra meilė?

Ko nori moterys?

Kam reikalinga šeima?

Ką veikti?

Kuo Lietuvos krepšiniui nusipelnė Pranas Lubinas?

Kur eiti?

(pagal google.lt paieškos sistemos išmetamas "užuominas")

Devyniaragio trečiasis

gimtadienis, kuriame aš labai nenorėjau dalyvauti, bet labai džiaugiuosi, kad dalyvavau J

Pernelyg keista būtų nepamatyti kaip mano pačios vaikelis užpučia jau trečią žvakutę ant savo gimtadienio torto. Ačiū visiems buvusiems. Ir kiekvienam.

Va. – kad priėmė mūsų būrį į savo jaukius namus, negailėjo arbatos (net ir paskutiniųjų čiobrelių), kad jos mamytės pyragas buvo pasakiškas, o tie dešimt litrų  giros - stebuklingi.

El. – kad atskleidė marcipanų paslaptis, visus pasiuntė nx (nusipelnėm, vadinas nėr ko pykti...), žaidė Alias ir (kas nebūdinga jai) visiškai nesinervavo dėl prikolų, triukšmo ir pan.

Sn. – kad buvo nuostabiausia stalo žaidimų porininkė (mes laimėjom), kad užleido supamąjį krėslą, kad saugiai pargabeno namo (tiesą sakant, į „Kaliforniją“, šventės pratęsimo :D)

Mė. – kad taip gražiai ir mielai šypsojosi, kad atsiprašė už klausimą „kaip sekasi?“, kad jos plaukai taip nepriekaištingai žaviai „kaba“ J

Ša. – kad sugebėjo ateiti, nors ir labai merkėsi akutės, kad pasisiūlė pavežėti (nors ir sėdžiu dabar traukiny. Vis dėlto :D), sėkmės su ta anketa

Si. – kad taip vyriškai dalyvavo stalo žaidimuose, kad tarė tokį stiprų žodį prie giros kaušo, kad palaikė kompaniją ilgame kelyje namo (pratęsimo į „Kaliforniją“, kitaip tariant).

Me. – kad pasirodė (nors ir labai trumpam), kad apturėjom trumpą, bet įdomią diskusijją Castanedos tematika, kad paragavau pačio šlykščiausio marmalo savo gyvenime.

Ai. – kad vis dėlto, paskutiniu metu nusprendė atvykti; kad taip gražiai ir tiek daug dainavo bei užvedinėjo; kad (pasiodo) aš moku jos prilipdytą dainos posmelį (o manau, kad tai „liaudis“...)

Ga. – kad vis dėlto, paskutiniu metu nusprendė atvykti; kad (nors ir iš toli) pamačiau tą mistiškąjį „mezgimą adata“, apie kurį tiek daug girdėjau iš savo mamos.

To. – kad buvo toks tobulas operatorius/režisierius ar velnias-žino-kas-ten-toks, kad pagamino sumuštiniu su Sūriu, ir dar ne  bet kokiu – su Džiugo (mano pats pačiausias, skaniausias, mylimiausias)

Me. Draugas – kurio vardo nežinau. Vis tiek, malonu ir įdomu pamatyti.

Po vakar galiu tvirtai pasakyti – tie trys metai kartu buvo kažkas  n e r e a l a u s J Tikrai tikrai. Super

Įvyko begalė nuostabių dalykų, pažinau begalę nuostabių žmonių, o svarbiausia, kad senatvėje turėsiu begalė pačių nuostabiausių prisiminimų.

VienaDienaGyvenimo

6:51 – suskamba žadintuvas

7:39 – prisiverčiu išsiropšti iš lovos

7:56 – pusryčiai (arbata ir du sumuštiniai su pikantišku lydytu sūreliu (2,99 Lt – Norfa))

8:33 – autobusas nuvažiavo prieš minutę, keikiuosi ir laukiu sekančio

8:56 – išlipu Kudirkos aikštės stotelėje. Lyja. Bėgu į universitetą

9:06 – įeinu į auditoriją. Anglų morfologija. Iš visų jėgų bandau neužmigti

10:29 – paskaita baigta. Gavau aštuonetą. Langas. Traukiu į istorikų valgyklą

12:30 – arbata išgerta, sausainiai suvalgyti, n.d. padaryti. Dar pusvalandis bergždžio kiurksojimo

12:59 – ispanų morfologija. Mano pasakojime apie jūrą milijonas ir viena klaida. Lapų dar neatsišviečiau. Sėdžiu ir akimis lydžiu praeivius už lango

14:30 – pasišalinu iš universiteto. Bėgu į stotelę gaudyti 24-ojo

14:56 – išlipu Naujakiemy. 87-asis nuvažiavo prieš minutę. Keikiuosi. Kitas bus už 45 minučių. Palauksiu. Išsitraukiu sąsiuvinį

15:40 – galų gale galiu atsišildyti galūnes autobuse...

16:06 – išlipu Vanaginėje. Lietus, tešlos, purvai. Skubu

16:16 – pradedu pamoką

17:21 – pradedu antrąją pamoką

18:26 – pagal tvarkaraščius, autobusas bus už kiek daugiau nei pusvalandžio. Gera mama pavaišina kava ir vafliais. Mergaitė skaito anglų vadovėlius. Paskambinu dėl Paryžiaus. Pasirodo, nebus taip paprasta

18:58 – pasiklydau Vanaginėje. Meldžiuosi balsu

19:02 – aš saugi. Autobuse.

19:27 – išlipu nežinia kur. Bandau persėsti. As always, autobusas nuvažiavo prieš minutę. Vaikštau ratais. Gera senyvo amžiaus moteris duoda patarimą

19:43 – autobuse

19:49 – stotelėje

20:02 – kitame autobuse

20:18 – pravažiuoju „namus“, bet man reikia kiek tolėliau

20:32 – šeškinės kalvos. Akropolis. 40% nuolaida visiems viršutiniams rūbams. Jokio laimikio.

21:00 – prasideda bandelių akcija. Nusiperku vieną ir atgal į šaltą, šlapią, atšiaurų lauką

21:26 – autobuse

21:39 – stotelė „Jovaras“. Sutinku elektros nutrenktą vaikiną

21:55 – „namai“

22:01 – karšta sriuba iš miltelių, facebook‘as (yearbook‘as, as well...)

3:02 – lova. Šilta, minkšta, gera. Ryt nėra paskaitų. Važiuosiu   N a m o .

Aukštyn ir TIK aukštyn.

Laikas bėga taip greitai, o aš turiu nuveikti dar tiek daug...

Aplankysiu Paryžių (vėliau ir Londoną, Niujorką, Madridą bei Romą (dar kartelį))
Patirsiu daugybę įvairiausių nuotykių
Rašysiu straipsnius, o juos spausdins žurnalai
Išleisiu knygą (šiek tiek autobiografinę)
Susipažinsiu su daugybe nuostabių žmonių
Išbandysiu ir geriau pažinsiu save
Baigsiu universitetą
Dalyvausiu klasės susitikimuose
Laisvai kalbėsiu ispaniškai (+ lietuviškai, angliškai, rusiškai, prancūziškai)
Mano šokėjos laimės viename, o vėliau - daugelyje konkursų
Gyvensiu nedideliame jaukiame butuke senamiestyje
Mano spintoje kabės tik man patinkantys drabužiai
Nesigailėsiu dėl praeities
Labai labai mylėsiu mamą, tėtį, sesę, brolį
Vesiu dienoraštį, kurį kadanors perskaitys anūkai
Turėsiu atspausdintą modelio portfolio, nuo kurio, norint parodyti vaikams, reikės nupūsti dulkes
Organizuosiu vestuves, laidotuves, gimtadienius, o kada nors ir Olimpiadą
Turėsiu mielą ir savą verslą
Nusifilmuosiu kine
Išmoksiu gaminti valgį
Maitinsiuosi sveikai, niekada nepersivalgysiu
Įsimylėsiu. Tyrai tyrai ir tikrai tikrai
Ištekėsiu (balta suknelė, vestuvių tortas ir visa kita...)
Skaitysiu knygas
Lankysiuos kultūros renginiuose
Vasaromis basa lakstysiu po pievas ir braidysiu upeliuose
Turėsiu du mažus mielus vaikučius (arba vieną mažą mielą)
Branginsiu draugus ir, tikiuosi, jie niekad nepamirš manęs
Daug daug daug svajosiu, sapuosiu

nevalgysiu kavos. nebent truputį... vis dėlto - kenksminga.